baltaburnis

baltabur̃nis, -ė smob., adj. (2), baltabùrnis (1) 1. žr. baltaveidis 1: Vai, mergele baltaburne, nevadyki mane durnium LB151. Baltabur̃nis vyras Ds. 2. Vrn gyvulys su baltu snukiu: Eik melžk baltabùrnę Vb. Baltaburnė̃lė gera karvelė, daug duoda pienelio Vrn. Baltabur̃nė kumelė, avelė Ds. Baltabur̃nis kumelukas Ig.